atribuliuoti — intr. atbanguoti: Pro kalnus ir miškus Nemunas atribuliuoja rš. ribuliuoti; atribuliuoti; nuribuliuoti; suribuliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuribuliuoti — intr. 1. prk. nusiristi: Per galvų minią nuribuliavo juoko vilnis rš. 2. keverzojant nueiti: Ejo girtas, griuvo, atsikėlė ir nuribuliavo toliau Al. ribuliuoti; atribuliuoti; nuribuliuoti; suribuliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
ribuliuoti — ribuliuoti, iuoja ( iuona), iãvo žr. raibuliuoti: 1. Ribuliuoja akys, kad apkyra žiūrėti in raštą J. Akims gerai nematau – ribuliuo[ja] ribuliuo[ja] Krš. Mun akys ribuliuoja Vkš. Mato stovint kadagį, akys ribuliuo[ja] (vaidenasi), malagystė su… … Dictionary of the Lithuanian Language
suraibuoti — intr. 1. suribuliuoti: Jūra retkarčiais suraibuodavo, stipresniam vėjui pūstelėjus rš. 2. sumirgėti: Miesto gatvėse ant sienų, stulpų, tvorų suraibuoja ryškūs užrašai rš. raibuoti; suraibuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
suripuliuoti — 1. žr. suribuliuoti 2: Toliau vien smėlis – balzganas, sausas ir tyras, vėjo bangelėm suripuliuotas, tarsi staiga sustingęs vandens paviršius V.Myk Put. 2. tr. suklostyti, suringuoti: Gražiai suripuliuok savo kasnykučius ir pasdėk Krok. Juostas… … Dictionary of the Lithuanian Language